skilti

1 skìlti, skỹla (-sta Rtr, skil̃na LKKIII52, skỹlna), -o intr. Š 1. M, L plyšti, trūkti į dalis, darytis plyšiams: Kur lygesnis medis, tai skỹla gerai LKT314(Ob). Suktas medis – nori, kad gerai skil̃tų, Dkš. Tas beržas gerai skỹlna Lkv. Ar eglė, ar pušis – nežinau, katara geriau skỹla Aps. Tas medis gerai skìlsta Prk. Obelės labai greit skìlsta (plyšta šakos) Ktv. Eglė, uosis gerai skỹla LKT224(Bb). Ąžuolas skìlsta kaip stiklas (trupa) Sg. Beržo kamlys ne tep skìlsta kap viršūnė Dv. Tartum reikėt skìlt, ale, matyt, šaka papuolo Slm. Skalus medis greitai skỹla J. Diktas medis yr, neskilstą̃s Dr. Tas pagalys skỹla K. Iž beržo nèskyla [malkos] GrvT102. Ką šaltis didesnis, tai skỹla kelmai Dglš. Jam buvo žandikaulis skìlęs, tai sukabino tę kaži kai Jrb. Kartums (eilėmis) sudeda meisą – pjauni, i skil̃na Užv. Akmuo skildavo sluoksniais, neleisdamas išryškinti skulptūrinių formų rš. Siratų ašaros ažniek nenueina: kai užlaša in akmenio, net par pusę skỹla (d.) Slk. | prk.: Drasko kriautinę, o galva skỹla (labai skauda) Aln. ^ Medis tik išilgai skyla LTR(Srj). Galvok, kad net skiltumei (labai smarkiai)! Vaižg. 2. skeldėti, trūkinėti, plaišioti, eižėti: Nuo vėjo lūpos skỹla DŽ. Mano rankos vis, kaip tik ruduo, ir skỹla Sdk. Per didelius karščius ir rugienose vaikams kojos (ir rankos pjovėjoms) skyla J.Jabl. Daktarai sakė, kad, kai vėžys, tai liežiuvis skỹla Slm. Paviršis vopnos duobėje pradės skilti A1884,354. Po katrą medį moteriškos karstos, tai to medžio vaisiai labai skyla LTR(Kp). 3. sprogti (apie pumpurus): Šiemet šalta, tai medžiai sunkiai skỹla Ml. 4. N nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai): Pradeda skilti ugnis iš plieno S.Dauk. Velnias su ožiu kai pradėjo badytis, tik kibirkštys skyla TDrVI116(Prng). Nuskridau dai laukelin akmenelių skaldyt – nė iš vieno akmenelio ugnelė neskilo (d.) Tvr. | prk.: Protesto balsas, toks griežtas ir savas, skilo žaibais iš širdies V.Mont. 5. Sdk, Alks, Smal kaltis, ristis iš kiaušinio: Višteliai greit skil̃s Onš. Žąsiokai skìlo, ir višta vieną ažumušė Gdr. Pavasarį, žąsyčiams skìlstant, kartais yr patys patvinimai Plt. Ar kalakutinėliai jau skìlsta? Vkš. Onelei šiandien skìlsta viščiukai Trk. Kaip ateina rakas, žąsytis skilsta iš kiaušio, t. y. prasiraka kiautas J. Kai atšilo ir pradėjo skilti žąsiukai, naujas darbas atsirado: reikėjo jie lesinti ir saugoti J.Bil. Minkštu vėju dėtì perėti gerai skìlsta vištyčiai Nt. ║ trūkinėti, ritantis paukščiukams (apie kiaušinius): Kiaušiniai kai skỹla, tik razlūžta razlūžta, i išeina viščiukas Klt. Skìlsta kiaušis, ir išrieta vištytis Als. Skìltinas kiaušis, o neskìlo – buvo neužšauktas Šts. ║ prk. iron. keltis iš lovos: Ar jau beskìlstąs? Šts. 6. šakotis, dalytis: Vienas kelias tiesiog eina, kitas į šoną skỹla Gs. Merginų eilė skyla per pusę ir scenos kraštais nueina į gilumą rš. 7. irti į sudedamasias dalis: Atomo branduoliai gali skilti arba jungtis vienas su kitu rš. Sudėtingieji angliavandeniai įšildami skyla rš. 8. FT pasidarius nevieningam, skirtis, skaidytis: Organizacija skìlo į kelias grupes DŽ. 9. prk. sektis: Jam sunkiai skỹla su tuo namu: kadai pradėjo, o galo nematyt Ut. Pradėjo rūmą statyt ir nepabaigia: gal nelabai su pinigais skỹla Ds.

◊ galvà [pusiáu] skỹla sakoma, turint didelį rūpestį: Galva skilo nuo minčių rš. Mano galva pusiau skyla LTR(Mrj). Iš tų rūpesčių gali galvà skìlt Dkš. net aũsys (laukaĩ, óras) skỹla sakoma, kam garsiai rėkiant: Net aũsys skỹla nuog tokio rėkimo Nč. Kas te rėkia, kas te klykia, net jau laukai skyla? LTR(Ds). [Vaikai] rėkauja, kad net oras skyla rš. netolì skìlęs (nuo ko) panašus į ką: Netoli skilęs nuo anojo N.

širdìs skỹla labai skaudu, liūdna, gaila: Širdis skyla iš skausmo TS1900,10-11. Žadą užkandau, nors man širdis skilo rš. Ak nelaimė, ką aš matau, širdis plyšta, skyla LTR(Dj).

\ skilti; apskilti; atskilti; įskilti; išskilti; nuskilti; paskilti; perskilti; praskilti; priskilti; razskilti; suskilti; užskilti